Žaluma

Pasižiūrėjus pro langą į galvą tikrai nešauna mintis apie dviračių sezoną (taip taip, Nyderlandus irgi truputi apsnigo), tačiau čia kito pasirinkimo neturi - dviratis vienintelė affordable transporto priemonė studentui. Nusivalai sniegą nuo sėdynės, sėdi ir mini :). Žinoma, pirmą kartą gal kiek ir baisoka, bet netgi aš - ne tokia jau ir experienced dviratininkė (dar tik iki pirmo posūkio galiu važiuoti be rankų:)) - supratau, kad važinėjimas dviračiu žiemą ne toks jau ir baubas. O ir šiaip užteko tik dviejų mėnesių įsimylėti šį aparatą.
O istorija tokia - vieną gilų vakarą prieš klubą gurkšnodama kokteilius su dirbančiu ir čia gyvenančiu draugu, dalinausi mintimis apie tai, kad grįžus į Lietuvą pirmas dalykas, kurį padarysiu - nusipirksiu dviratį ir pabandysiu čia įgytus įgūdžius sėkmingai naudoti transportuojant save Vilniuje. Visgi, kadangi ankščiau to beveik neteko daryti (very occasionally) buvau netgi pamiršusi apie apgailėėėėėėėtiną Vilniaus dviračių takų situaciją (keletas pavyzdžių kolegų bloguose čia ir čia), o pagalvojusi apie vairuotojų kultūrą išvis šiurpas nukratė. Kiek bevažinėju čionais, vairuotojai neįtikėtinai gerbia ir visomis pastangomis stengiasi nesukelti pavojaus dviratininkams, niekada nerizikuoja lenkti, jeigu tai atrodo pavojinga, greičiau jau riedės paskui iki nepavojingo ruožo, ar lauks kol tu pravažiuosi prieš parkuojantis (net ir iš labai toli). Kiek teko domėtis, Nyderlandų karalystė su tuo tvarkosi baudomis (motorinės transporto priemonės vairuotojas sužeidęs pėsčiąjį ar dviratininką beveik visada pripažįstamas nors iš dalies kaltu, nes preziumuojama, kad jis turi visuomet tikėtis pavojingų veiksmų iš šių eismo dalyvių) ir informacinėmis kampanijomis. Nežinau apie situaciją Lietuvoje, bet vien jau saugių ir geros būklės takų buvimas tikrai prisidėtų prie asmeninio saugumo jausmo, kuris manęs čia, Olandijoje, niekada neapleidžia. Kadangi apie valdininkų pažadus tiesti dviračių takus girdėjau ne kartą, o rezultatų taip ir nemačiau (pataisykite, jei klystu), manau, kad prieš pradedant juos tiesti iš peties, derėtų pasimokyti iš kitų valstybių skaudžios patirties ir nedaryti tų pačių klaidų. Štai begalo įdomus video apie dviračių takų atskyrimą nuo važiuojamosios dalies, kurį praeitą savaitę užtikau treehugger.com:

Rodyk draugams

Už lango +15°C, visi medžiai sode žydi arba sprogsta, mintys nesąmoningai vis nukrypsta į vasaros atostogas, o mano kuklutis blogas žaliuoja iš laimės galėdamas jums pristatyti šeštąjį Eko-karnavalo numerį, kuris, kaip ir dera Kovo mėnesio numeriui, pasistengs būti pavasariškai žalias ir optimistiškas. Greičiausiai tikrai žinote, bet pasikartosiu, kad Eko-karnavalas - tai progresyvios ir pozityvios ekologinės minties internetinis žurnalas-karnavalas, išleidžiamas kiekvieno mėnesio penkioliktąją (15) dieną.

Griebkim jautį už ragų iškart - šiandiena esti Kovo 15, o tai reiškia tik tai, kad už 5 dienų (t.y. Kovo 20-21 dienomis) world-wide mastu bus minimas pavasario lygiadienis ir tarptautinė Žemės diena (“Earth Day”). Jeigu skaitai šį įrašą, reiškias tikrai nesi abejingas aplinkosaugai, ir būtent tau bei tokiems kaip tu (ir aš :)) bus skirti visi šios tarptautinės šventės renginiai. Keli renginiai iš daugybės, kuriuose galėsi sudalyvauti Lietuvoje - atvirų durų dienos Aplinkos tyrimų departamento laboratorijoje ar dokumentinių filmų aplinkosaugos tema retrospektyvą “Skalvijoje”. Žinoma, jeigu šventes minite pasyviai, visada galite pasižadėti nuo šiandien pradėti rūšiuoti šiukšles, kaip tai jau daro visas pasaulis ir nemaža dalis sąmojingų vilniečių (išskyrus Neapolį ir jo didžiulę waste management problemą).
Visgi, Earth day should be every day!

---

Už didžiojo Atlanto gyvenantys amerikiečiai šią savaitę verkia (vėl?), jog benzino kainos šturmuoja aukštumas, bet populiarusis environment blogas Treehugger juokiasi, teigdamas, jog puodelis Starbucks kavos, turėdamas beveik tiek pat kalorijų kiek ir puodelis benzino, kainuoja 6 kartus daugiau! Taigi kaip ten iš tikro?
Kita vertus, galbūt derėtų juos ir užjausti - JAV sunaudoja daugiausiai naftos produktų pasaulyje. Palyginimui, The Economist:

Ir nors Lietuvos čia net nėra ir tu, pradėdamas 2008 metus, sau nepasižadėjai mažinti aplinkos taršą taupant benziną, gali tai pradėti dabar ir labai lengvai. Tiesa, kartais pasaulio gelbėjimas nėra toks paprastas ir dalykai, atrodantys savaime suprantami, yra tik eko-lingvistinė apgaulė - Nepatogi tiesa apie popierinius puodelius! Nors aš, asmeniškai, rinkčiausi šį plastmasinių puodelių kiekio sumažinimo tipsą (3 punktas).

---

Greenwashing. BBC analitikai, lygindami šiandieninę going green madą su millenium bug (Y2K, jei dar prisimenate tokį), prognozuoja, kad greitai žaliasis smegenų plovimas reklamose nuslūgs. Tuo tarpu Greenpeace, apsilankiusi Ženevos Automobilių Parodoje, sumalė į miltus visas auto industrijos pastangas ir šiandieninį trendą atrodyti eco-friendly. Beje, ta pati Greenpeace padarė puikią interaktyvią schemą, išdėstydama elektronikos prekių kompanijas pagal jų gebėjimą tvarkytis su toksinėmis jų produktuose naudojamomis medžiagomis - nebūkite greenwashing auka.

---

Sugrįžkime į Lietuvą - artėjantis pavasaris ir dviračių sezonas - jau blogerių širdyse ir ant liežuvio galo:

• Naujosios KET taisyklės ir tebevykstanti apklausa dėl privalomų liemenių ir šalmų dviratininkams.
• 5 įsakymai Vilniaus dviratininkui.
• Howto: kaip nežūti su dviračiu Vilniuje.

Bon cycle!

---

Beje, vakar mūsų žalioji Europos Sąjunga sutarė dėl galutinės datos, skirtos naujausio “Climate plan” įgyvendinimui.  Tikimasi, jog jau 2009-ųjų metų pradžioje šis planas bus priimtas kaip oficialus ir įpareigojantis dokumentas, reiškiantis, jog ES iki 2020 turės sumažinti savo CO2 emisijas 20% nuo 1990 metų lygio. Visgi, kai kurie žalieji iš džiaugsmo nešokinėja.

---

O kad neužsirūstintumėt dėl padriko post'o - nusistatykite, kokios rūšies Environmentalist'as esate. Aš, greičiausiai, kažkur tarp The Organic Fanatic ir Eco Geek - tik nežinau, gerai tai, ar blogai.

---

Daugiau padrikų naujienų:

• Kuriamos saulės baterijos, kurias galėsime uždažyti ant betkokio paviršiaus.
• Aš nekenčiu drabužių džiovyklių. Dabar jų nekenčiu perpus mažiau.
• Černobilis ir Greenpeace.
• Trumpulis pamastymų esė apie pasaulio ateitį be žmonių.
• Bažnyčia kovoja su Global Warming čia ir čia.

Tai tiek Kovui!
Linkėjimai ,
Le

Ankstesni Eko-karnavalo numeriai:

# 1 : Ekoblogas
# 2 : PažinimoVartai
# 3 : ŽudykReklamą
# 4 : Ekoblogas
# 5 : Ekoblogas

Rodyk draugams

Blogo
nerašiau jau beveik mėnesį, bet turiu tam pateisinamų priežasčių (visi
taip sako). Visų pirma, mano mieliausiojo draugo, vardu Dell Inspiron,
HDD nusprogo ir turėjau kaip reikiant pasiterlioti su International
Guarantee (kas, jums pasakysiu, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo piece of cake).
Antra, visgi, pasirodo, čia ir mokytis reikia. Vienžodžiakas, sąžinė,
man nerašant blogo, įtartinai negaluoja, todėl džiaugiuosi sugrįžusi ;)
Viena
iš tų blogybių, kai neturi kompo ir turi didelį televizorių, yra tai,
kad eventualiai pradėsi žiūrėti tą velnio dėžę. Ir nors taip niekada
nedariau, bet įnikau į, matyt, labiausiai addictive kanalą ever
- ComedyCentral. Žinoma, nieko nuostabaus su tokia jų politika, kai
tris skirtingus serialus rodo be menkiausios užsklandos ar reklamos
pertraukėlės. Užtai, kai reklamą parodo, tai man, pratusiai tik prie
ariel, kolgeit ir maxima nekokybiškų ir banalių reklamų, žandikaulis
atvimpa. Tarkime, mintinai niūniuojama ir tikrai nebloga Axe šokoladinio vyro reklama.
Bet labiausiai, žinoma, stebiuosi socialine reklama, pvz. raginančia
stebėti kaimynus, kurie panašūs į potencialius teroristus, ir pabandyti
juos atkalbėti nuo teroristinių užmačių. Arba man gražią, o vaikinams,
greičiausiai, dar ir labiau appealing - apie joining Dutch marine corps.
Na
bet ok, mane, kaip dorą environmentalistę, labiausiai sudomino reklama,
kuria buvo skelbiama apie tai, kad, atrodo, nuo šių (2008) metų
pradžios, visi Nyderlanduose naujai statomi namai turi atitikti labai griežtus reikalavimus energy efficiency srityje (sunaudoti min. 30 proc. mažiau energijos, nei įprasti namai) ir, kartu su visais kitais namais, kurie yra nuomojami, turi būti įvertinti Energy Label (labai geras label'o išaiškinimas, check that out).
Jep, tokią lentelę tikrai jau esate matę - kad ir pirkdami lemputes. Visas šis paprastumas ir idėja mane sužavėjo ir pabandžiau pasidomėti ar mano mylima Lietuva užsiiminėja kuomis nors panašiu.
Ir atradau Display campaign - europinį projektą, skatinantį taupų energijos vartojimą savivaldybei pavaldžiuose pastatuose. Jame dalyvauja virš 250 savivaldybių iš 25 ES šalių ir Kauno savivaldybė (taip, gėda, Vilniau) - viena iš jų.
Betgi mažiau plepalų, daugiau vaizdų.

Display Dampaign:

Kaunas ir Display Campaign:

Štai šita lietuviška gaida, ploju Kauno savivaldybei ir 12-kai Kauno mokyklų ir baigiu postą.

Rodyk draugams

Apie vėjo jėgaines galima pezėti ir vapėti. Bet geriausiai kalba skaičiai - šiek tiek statistikos apie tai, kiek vėjo jėgainių praėjusiais (2007) metais įrengė Europos sąjungai priklausančios šalys:

Šalis	Vėjo jėgainių skaičius
Ispanija	3522
Vokietija	1667
Prancūzija	888
Italija	603
Portugalija	434
Didžioji Britanija	427
Švedija	217
Nyderlandai	210
Graikija	125
Lenkija	123

Mūsų kaimynė Lenkija, beje, yra ir pirmajame Europos Sąjungos šalių, šiuo metu statančių daugiausiai vėjo jėgainių, dešimtuke. Nors dauguma mūsų traukia šiuos kaimynus per dantį, sakyčiau galėtume iš jų pasimokyti,.
Beje, mano viename mylimiausių blogų INHABITAT perskaičiau apie štai tokias dirbtines energiją gaminančias salas, kurios netolimoje ateityje galbūt galėtų prisidėti prie atsinaujinančios energijos kiekio didėjimo pasauliniame grid'e:

Šios dirbtinės salos naudoja net trijų rūšių renewables:

• vėją
• saulę
• ir bangų energiją.

Apie šios plūdūriuojančios jėgainės veikimo principą galite paskaityti čia, o aš einu pasvajoti, kaip ręsime savadarbę vėjo turbiną per šios vasaros atostogas ;)

Rodyk draugams

Nors draugams prižadėjau niekada nerašyti ką valgiau pusryčiams, nefotkinti viso nusipirkto ultrakewl stuff ir nepostinti savo sukurtų eilėraščių :D, bet nieko negaliu padaryti - pas mus, Olandijoj, jau beveik pavasaris! Saulė spigina kaip išprotėjusi, šeštadienį žada 14 šilumos!!! O aš visa truputi energized nuo jogging, sedžiu prie atidaryto lango ir klausausi best song ever ant rypyto jau gal 14 kartą. Tuoj nuo kambariokės gausiu į galvą. Skanaus :*

Rodyk draugams

Rodyk draugams

Ačiū, kelionė buvo visai nieko (kiek visai nieko gali būti 26 valandų vojažas autobusu). Bet jau privažiavusi Olandiją iš tiesų žinojau, ką rašysiu šiame poste.
Ogi niekaip negalėjau atsigrožėti tais milijonais vėjo jėgainių, kurias mačiau pakeliui. Tiesą sakant, važiuojant per Vokietiją, matyt, nebuvo tokios vietos iš kurios nesimatytų nors vieno vėjyje besisukančio propelerio. Likau išsižiojusi, filmavau, tikėdamasi visa tai parodyti jums (I know, a bit stupid idea), deja, prisiminiau, kad savo video čia postinti negaliu, o alternatyvių būdų ieškoti nenusiteikusi. Taigi, susidomėjau apie vėjo energijos situaciją Vokietijoje ir štai ką atradau:

• Vokietija yra didžiausia vėjo energetikos gamintoja visame pasaulyje (Vokietijoje esančios vėjo jėgainės pagamina 28% visame pasaulyje pagaminamos vėjo elektros energijos).
• Pačios Vokietijos energetikos sektoriuje vėjo pagaminama elektra sudaro 6.3% (pagal jau patvirtintus planus 2010 metais šis procentas turėtų siekti 12.5, tačiau, remiantis dabartiniais vėjo jėgainių statymo tempais, manoma, kad šis planas bus įvykdytas greičiau)
• Vėjo jėgainės, mano akiai, visiškai nedarko kraštovaizdžio, netgi, sakyčiau priešingai - žinant, kad jos gamina visiškai švarią elektros energija, i’m getting pretty excited.
• Vienintelis, mano, kaip prijaučiančios environmentalistės rūpestis - tai žūstantys paukščiai (ypač plėšrūnai - ereliai, sakalai ir pan.) ir šikšnosparniai. Kita vertus, radau informaciją, kad yra paskaičiuota, jog viena turbina per metus statistiškai užmuša 0.03 paukščio (arba 30 turbinų - vieną paukštį). Palyginus tokius skaičius su skaičiais paukščių žūstančių nuo automobilių, atsitrenkusių į stiklinius pastatus ir, galiausiai, nuo oro taršos, klimato kaitos ir kitų veiksnių, vėjo turbinų keliamas pavojus atrodo begalo menkas (1)
• Danijoje vėjo pagaminama energija sudaro 20% visos pagaminamos elektros energijos!
• Ir dar kai ką kolegos bloge (though kai kurie skaičiai ir neatitinka tikrovės).

Tiesą sakant radau ir puikų straipsnį bendram išprusimui apie lietuvių požiūrį į vėjo jėgaines ir šiaip problemas, su kuriomis susiduria vėjo energetika Lietuvoje (dažniausiai dėl žmonių neišprusimo, neinformavimo ir šiaip lietuviško charakterio ypatumų). Beje, neseniai pasklido kalbos apie didžiulio vėjo jėgainių tinklo Lietuvos teritorijoje esančioje Baltijos jūroje statybą. Ar įsivaizduojate, jog uždarius Ignalinos atominę elektrinę, šis tinklas sugebėtų pagaminti trečdalį visos Lietuvai reikalingos elektros energijos (kuri būtų visiškai švari ir be co2 dūmo kvapo)? Tik, kažkodėl įtariu, jog ir šis planas neatlaikys biurokratinių ir politikų bei insvestuotojų abejingumo kompleksiškai taikomų priemonių atakos. Šia liūdna gaida ir užbaigsime įrašą.

Rodyk draugams

Nors Maxima, IKI (nesu tikra) ir, greičiausiai visi kiti tinklai jau seniai tai padarė, bet vistiek džiaugiuosi ir ploju katutėmis, kad pagaliau ir prie mano namų esančioje RIMI atsirado tikras, didelis ekologiškų produktų stendas. Dabar nebereikės šuoliuoti skersai išilgai parduotuvę norint susirinkti visus savo kasdieną vartojamus ekoproduktus, o gal ir žmones, besisukiojančius prie jo, galima bus medžioti ir plekšnojant per petį padrąsinti for making the right choice (sounds truputi creeeepy). Galų gale galbūt žmonės (kaip aš), perkantys tik porą ekologiškų produktų rūšių, susigundys išbandyti ką nors naujo, o ir patikrinti ar ekologiško šokolado neatsirado bus tris kart lengviau. Valio!

P.S. Ar žinojot kad ekologiškas jogurtėlis pusryčiams kainuoja 1.19? Aš tai net neįsivaizdavau. mmmmyam.

Rodyk draugams

Sekant paskutinijį postą apie eko maistą, štai ką šiandieną radau nuostabiajame Ekobloge:

Net jei sveiko maisto idėjos jums svetimos, šitas burnų actionas tikrai privers šyptelt :)

Rodyk draugams

Metas surimtėti ir pereiti prie fundamentalių dalykų.
Tai vienam, tai kitam poste užsimenu apie ekologišką maistą, ir nors man (besistengiančiai pirkti kuo daugiau ekologiškų maisto produktų) su eko sertifikavimu seniai viskas aišku, panorau, matgi, pasidalinti savo žiniomis su plačiąja visuomene (kitaip tariant - tais 5 mano blogo subskraiberiais ir kitais 10 čia užklystančiais atsitiktinai :)). Be to, kad jumis būtų suprantamiau, pasistengsiu apsiriboti pagrindais, tačiau nepamiršiu įdėti puikių nuorodų gilesnėms žinioms. Oho, aš puiki įvadų rašytoja. Pradedam.

Ekologiško maisto produktų vadovas

Šiais laikais, kai parduotuvėse daržovių skyriai seniai nebekvepia daržovėmis, o pienas galioja pusantrų metų, ekologiškas produktas yra vienintelė (ir, beje, neypatingai populiari) išeitis vartotojui, kuriam vis dar svarbus maisto skonis, pačio sveikata ir, netgi drįsčiau tarti, apskritai maisto kultūra. Visgi, pastaruosius porą metų jaučiu didėjantį susidomėjimą ekologiškais produktais ir kitomis eko prekėmis. Tačiau tuo pačiu dauguma žmonių išties net negalėtų pasakyti, kodėl vienas produktas yra ekologiškas, o kitas - ne, nors, mano nuomone, to turėtų mokyti jau pradinėse klasėse.
Taigi, ekologiškas produktas - tai toks augalinės ar gyvulinės kilmės produktas, kuris pagaminamas, pakuojamas, ženklinamas, laikomas ir gabenamas laikantis Ekologinio žemės ūkio taisyklių.

O šios taisyklės sako, kad:

Kalbant apie ekologiškų produktų sertifikavimą Lietuvos parduotuvėse dažniausiai sutinkame šiuos pagrindinius tris eko produktų ženklus:

„Ekoagros” - tai lietuviškas žemės ūkio ir maisto produktų ženklas. Jie auginami,
perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal griežtus taisyklių
reikalavimus. Šie  produktai visada bus paženklinti etikete, kurioje
pateikiama pati svarbiausia informacija: ekologiškų produktų
sertifikavimo ženklas, identifikuotas gamintojas, jo sertifikato
numeris, sertifikavimo darbus atlikusi sertifikavimo įstaiga.

Nuo 2006 metų ženklą “Ekologinis žemės ūkis”
nustatyta tvarka naudoja sertifikuoti Lietuvos ekologinės gamybos
ūkininkai bei perdirbėjai, karu su sertifikavimo įstaigos “Ekoagros”
ženklu.

Tai 2000 metais sukurtos ekologiškų Europos Sąjungos produktų sertifikavimo ženklas, reiškiantis, jog produkte yra ne mažiau nei 95% ekologiškų sudėtinių dalių.

Apie ekologinės žemdirbystės ir ekologinių produktų privalumus kalbėti galima būtų belenkiek, bet svarbiausi, greičiausiai, yra šie:

• Ekologiški produktai yra maistingesni už įprastinius, TURI skonį (prisimink paskutinį valgytą pomidorą) ir kvapą;
• Ekologinė žemdirbystė tausoja aplinką : neteršia žemės, vandens ir oro cheminėmis medžiagomis, išsaugo jos derlingumą metai iš metų;
• Ekologinė žemdirbystė ir gyvulininkystė išsaugo augalų ir gyvūnų bioįvairovę, užtikrina auginamų gyvulių ir paukščių gerovę (na, tokią, sakyčiau, sąlyginę, jei jų gyvenimo baigtis - ant mūsų stalo);
• Sukuria naujas darbo vietas ūkininkavimo, perdirbimo ir paslaugų sektoriuose.

Beje, tie, kurie vis dar netiki, jog pasaulis galėtų išgyventi vien tik ekologiškai ūkininkaujant - paskaitykite, ką sako šveicarų tyrimas.

O pabaigai:

P.S. Gerai, žinau, šiame poste priešdėlis eko pavartotas 32 kartą. Have nothing to do with it.

Rodyk draugams