BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Pasižiūrėjus pro langą į galvą tikrai nešauna mintis apie dviračių sezoną (taip taip, Nyderlandus irgi truputi apsnigo), tačiau čia kito pasirinkimo neturi - dviratis vienintelė affordable transporto priemonė studentui. Nusivalai sniegą nuo sėdynės, sėdi ir mini :). Žinoma, pirmą kartą gal kiek ir baisoka, bet netgi aš - ne tokia jau ir experienced dviratininkė (dar tik iki pirmo posūkio galiu važiuoti be rankų:)) - supratau, kad važinėjimas dviračiu žiemą ne toks jau ir baubas. O ir šiaip užteko tik dviejų mėnesių įsimylėti šį aparatą.
O istorija tokia - vieną gilų vakarą prieš klubą gurkšnodama kokteilius su dirbančiu ir čia gyvenančiu draugu, dalinausi mintimis apie tai, kad grįžus į Lietuvą pirmas dalykas, kurį padarysiu - nusipirksiu dviratį ir pabandysiu čia įgytus įgūdžius sėkmingai naudoti transportuojant save Vilniuje. Visgi, kadangi ankščiau to beveik neteko daryti (very occasionally) buvau netgi pamiršusi apie apgailėėėėėėėtiną Vilniaus dviračių takų situaciją (keletas pavyzdžių kolegų bloguose čia ir čia), o pagalvojusi apie vairuotojų kultūrą išvis šiurpas nukratė. Kiek bevažinėju čionais, vairuotojai neįtikėtinai gerbia ir visomis pastangomis stengiasi nesukelti pavojaus dviratininkams, niekada nerizikuoja lenkti, jeigu tai atrodo pavojinga, greičiau jau riedės paskui iki nepavojingo ruožo, ar lauks kol tu pravažiuosi prieš parkuojantis (net ir iš labai toli). Kiek teko domėtis, Nyderlandų karalystė su tuo tvarkosi baudomis (motorinės transporto priemonės vairuotojas sužeidęs pėsčiąjį ar dviratininką beveik visada pripažįstamas nors iš dalies kaltu, nes preziumuojama, kad jis turi visuomet tikėtis pavojingų veiksmų iš šių eismo dalyvių) ir informacinėmis kampanijomis. Nežinau apie situaciją Lietuvoje, bet vien jau saugių ir geros būklės takų buvimas tikrai prisidėtų prie asmeninio saugumo jausmo, kuris manęs čia, Olandijoje, niekada neapleidžia. Kadangi apie valdininkų pažadus tiesti dviračių takus girdėjau ne kartą, o rezultatų taip ir nemačiau (pataisykite, jei klystu), manau, kad prieš pradedant juos tiesti iš peties, derėtų pasimokyti iš kitų valstybių skaudžios patirties ir nedaryti tų pačių klaidų. Štai begalo įdomus video apie dviračių takų atskyrimą nuo važiuojamosios dalies, kurį praeitą savaitę užtikau treehugger.com:

Ir man labai patikęs komentaras atrastas tame pačiame treehuggerio straipsny:

“I think we have a huge problem in this country, because people perceive driving as a right, not a privilege. Cars kill more people than guns, and more people than drugs, yet few are fighting against cars with the same passion as is directed against guns and drugs. Why do we as a nation accept thousands of needless deaths every year as just a part of modern society?


I think the ideal would be for cyclists and cars to be able to share the road in harmony, with car drivers treating their vehicles with the respect that driving such a weapon of destruction should command.


But until someone finds a way to make that happen, I would really like to see more cities install bike lanes that are completely separated — by concrete barrier or trees or other impermeable barrier — from the traffic. Because I would like to be able to commute in an environmentally sensitive and physically healthy manner without risk to myself or my children.”



Beje, kolegos, rašančio apie Vilnių (ir labai dažnai - apie dviratininkus) - Ežiuko Vilniuje - bloge, taip pat užtikau puikią reklamą (iš pradžių kvatojausi, paskui, susimąsčiusi, pakraupau):

Ir paantrinsiu jam dar viena, reklama, šįkart apie motociklus, bet tokia pati problema egzistuoja ir su dviratininkams - jų paprasčiausiai nemato:

Ir nors išvadų daryti nesiruošiu, bet žinau, kad tai turi būti bendros pastangos - ir vairuotojų, ir dviratininkų, kad išvengtumėme tų visų kraupybių keliuose.


Linkėjimai iš šalies, kur automobilio vairuotojas dviratininkui ne priešas :-)

P.S. UPDATE: naujausios žinios iš dviratininkų gyvenimo! (Dar kartą ačiū Ežiukiui Vilniuje ;)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą